Kiek netikėtas man šis tamstos entuziazmas..
Vilius ieško Dievo..
Dėl materialių dalykų bent jau aš kol kas pritarčiau.
Kai pagalvoji, tai ne tik pagaminti daiktai turi su jais susijusias idėjas. Jas turi ir gamtos reiškiniai, ar net žmonių elgesio dėsningumai - pvz., šokiai, pokalbiai ir sapnai irgi gali būti kažkaip apibūdinti ar aprašyti.
Tai ar nebūtų per drąsu sakyti, kad absoliučiai visi reiškiniai, kuriems žmonės skiria bent kažkokį dėmesį, turi su jais susijusias idėjas?
Pvz., net naujai atrastos galaktikos ar gyvūnų rūšys iš karto yra kažkaip pavadinamos, joms priskiriamos klasifikacijos, katalogų numeriai, ir t.t. Taip pat yra ir su naujovėmis visuomenėje - vos tik paplinta kažkoks naujas elgesys, jis tuoj pat yra kaip nors apibūdinamas, su kažkuo susiejamas, jam priskiriami moraliniai vertinimai, etc.
Tai ar nebūtų per drąsu sakyti, kad absoliučiai visi reiškiniai, kuriems žmonės skiria bent kažkokį dėmesį, turi su jais susijusias idėjas?
Pvz., net naujai atrastos galaktikos ar gyvūnų rūšys iš karto yra kažkaip pavadinamos, joms priskiriamos klasifikacijos, katalogų numeriai, ir t.t. Taip pat yra ir su naujovėmis visuomenėje - vos tik paplinta kažkoks naujas elgesys, jis tuoj pat yra kaip nors apibūdinamas, su kažkuo susiejamas, jam priskiriami moraliniai vertinimai, etc.
Man smalsu, ar čia veda prie ko nors įdomaus, konkretaus ir neakivaizdaus. Kadangi čia darželinokai turbūt nesilanko, siūlau peršokti tiesiai prie savo įdomiosios idėjos, o tada jei tikrai kažkas kažko nesupras, galėsi grįžti keliais žingsniais atgal ir paaiškinti, kaip ten kas seka iš šių prielaidų.
Būtų daug sunkiau apie juos kalbėtis, jei neturėtų jokio pavadinimo.Pvz., net naujai atrastos galaktikos ar gyvūnų rūšys iš karto yra kažkaip pavadinamos
Bet yra ir priešingi dalykai, kai kokie nors teoretikai ką nors konceptualizuodami įveda kokias nors naujas abstrakčias sąvokas ir jos tada ima gyventi savo gyvenimą, ateityje apsilipdo naujomis įvairiomis abstrakčiomis sąvokomis, kad net kartais pasidaro labai sunku pasakyti ar tai apskritai turi kažkokį pačiupinėjamą ryšį su kažkuo realiu, realiai tikrovėje egzistuojančiu. Pvz., dalis tyrinėtojų teigia, kad panašiai buvo su kažkada naujai į žmonių kalbą ar net mokslinį žargoną įvestomis "self" ar "personality" sąvokomis:
Joseph E. LeDoux wrote: By the eighteenth century, the vocabulary of self had proliferated in everyday language with the use of terms like self-worth, self-esteem, self-conscious, self-love, self-praise, self-pride, self-contained, self-regard, self-made, self-interest, self-confidence, self-aware, self-monitoring, self-involved, self-care, and selfish. These reinforced the idea that there is some entity or thing called the self.
[...]
These days, the seventeenth-century Western philosophical fusion of self and consciousness, which objectified the self as a natural entity of the physical world, is alive and well. This is why we think of who we are as an individual in terms of the word self. It is why we treat our self as an entity with properties and call on this entity to explain our thoughts and actions.
[...]
There are, in fact, many theories of the self, and many different ways to talk about it and measure it. But for something to exist in nature as a real thing that can be documented scientifically, it has to exist independent of both the way it is measured and the language that is used to describe it. We don’t study the self. We study ideas about the self. Why? Because the self is itself just an idea.
I am hardly the first to critique the idea of the self as a real entity.
[...]Earlier I wrote that the self is not an entity within us that does things.
Personality theorist Henry Murray made a similar point, noting that personality is an abstraction that exists more in the minds of theorists than in the minds and bodies of people.
Su žodžiais "absoliučiai visi" galima netyčia išsidurti ant kokios įdomios išimties. Pvz., galbūt gali žmonės dar net neturėti gerų susijusių idėjų/konceptų kažkokiems realiems reiškiniams, kurie juos kažkiek domina, nes gal dar dėl kažkokių priežasčių nėra jų rimčiau išstruktūrizavę iš kitų geriau pažįstamų ar neva pažįstamų reiškinių konteksto ar bandę giliau tyrinėti. Kokio gero pavyzdžio ant smūgio nesugalvoju. Nebent kad vieni žmonės, kokios nors srities dar rimčiau neišmanantys, bet kuri jiems įdomi, neretai net neįsivaizduoja apie buvimą toje srityje idėjų/kocepcijų, kurias kiti žmonės jau žino. Bet kad neužstrigtumėm lygioj vietoj, galima "absoliučiai visi" pakeisti į "praktiškai visi".
Plius, kaip jau sakiau, yra kitas dalykas, kad žmonės yra prigalvoję daug įvairių idėjų/konceptų apie dalykus, kurie fizikinėje ar materialioje realybėje realiai net neegzistuoja ar niekaip rimčiau neapsičiupinėja. Matematiniai dalykai, pavyzdžiui. Kas įneša šiek tiek papildomos painiavos.
Taip, filosofai kartais pakuria tokių sąvokų. Pavyzdžiui, filosofai laisvos valios egzistavimo neigėjai tvirtina, kad kalba ne apie tą laisvą valią, kaip ji suprantama kasdienybėje ar teisėje, o kažkokią kitą, kurios nesugeba nei apibūdinti, nei apibrėžti, todėl niekas, įskaitant juos pačius, nežino, ką ta sąvoka šiame kontekste reiškia. Bet sakyčiau, čia greičiau išimtis nei taisyklė net tarp filosofų. Net ir jie ne taip dažnai jie iš pradžių sukuria žodį, o tik paskui svarsto, ką būtų galima juo pavadinti.Svetimas wrote: ↑2025-04-02 15:13Bet yra ir priešingi dalykai, kai kokie nors teoretikai ką nors konceptualizuodami įveda kokias nors naujas abstrakčias sąvokas ir jos tada ima gyventi savo gyvenimą, ateityje apsilipdo naujomis įvairiomis abstrakčiomis sąvokomis, kad net kartais pasidaro labai sunku pasakyti ar tai apskritai turi kažkokį pačiupinėjamą ryšį su kažkuo realiu, realiai tikrovėje egzistuojančiu.
Dėl to self, tai savipagalba, saviraiška ir kiti dalykai, kuriuos darai pats, skiriasi nuo dalykų, kuriuos daro kiti. Todėl natūralu, kad egzistuoja tam atskira sąvoka. Nematau prasmės čia drumsti vandenį, viskas labai paprasta.
O kokios nors skruzdėlių rūšies individai turi "self" arba "personality"?
Nežinau, bet stipriai abejoju. Jų smegenys tam per mažai sudėtingos. Bent jau asmenybei panašia prasme, kokią turi žmonės. Tačiau kituose kontekstuose žodis self vis dar naudingas, pvz. "this particular ant fought off intruder by itself".
O, filosofija.
Skruzdėlytė Tauškalytė, kaip realiai idėjų plotmėje egzistuojantis individas, turi tiek "self", tiek ir "personality" konktekste, kuris labai artimas kontekstui, kuriame šias sąvokas vartojame žmonių, turinčių tiek "self", tiek ir "personality", kontekste.
Tikiuosi, dalykai darosi aiškesni!
Skruzdėlytė Tauškalytė, kaip realiai idėjų plotmėje egzistuojantis individas, turi tiek "self", tiek ir "personality" konktekste, kuris labai artimas kontekstui, kuriame šias sąvokas vartojame žmonių, turinčių tiek "self", tiek ir "personality", kontekste.
Tikiuosi, dalykai darosi aiškesni!
Nu man vis tiek norisi stipresnio žodžio.. Bet tiek to, gal tikrai čia neverta per ilgai apsistoti.
Kaip tik mano sekantis žingsnis ir turėjo būti kažkas panašaus į tai.
Jei sutariame, kad praktiškai visiems realybės reiškiniams egzistuoja su jais susietos idėjos žmonių galvose (ir ant popieriaus, ar kitur).. Tai ar galime bandyt pereiti prie priešingo teiginio: kad visos idėjos, kurios kyla mūsų galvose, galiausiai randa kažkokį būdą manifestuotis realybėje?
Čia svarbūs žodžiai yra "galiausiai" - nes šitas procesas gali būti žymiai ilgesnis, nei idėjų generavimas.
Ir "kažkokį būdą" - nes tikrai ne visos idėjos gali būti įgyvendintos tiesiogiai. Kartais jos gali pasireikšti visai kita forma, nei diktuotų pats idėjos turinys.
Visi loterijoje dalyvaujantys žmonės turi idėją laimėti. Visiems tai galiausiai manifestuosis realybėje?Vilius wrote: ↑2025-04-03 13:35Jei sutariame, kad praktiškai visiems realybės reiškiniams egzistuoja su jais susietos idėjos žmonių galvose (ir ant popieriaus, ar kitur).. Tai ar galime bandyt pereiti prie priešingo teiginio: kad visos idėjos, kurios kyla mūsų galvose, galiausiai randa kažkokį būdą manifestuotis realybėje?
Tikrai ne visos idėjos manifestuojasi realybėje, gana daug nesimanifestuoja apskritai.
Aš tarp tų dalykų nedarau loginio ryšio. Tiesiog iš pradžių sutarėm, kad pirma kryptimi tas teiginys yra praktiškai teisingas. Tai dabar klausiu, ar teisingas ir priešingas teiginys. Nesakau, kad vienas seka iš kito.
Žmonių galvose egzistuoja idėja, kad būtų faina staiga atsitiktinai gauti kažką labai vertingo, neįdėjus į tai didelių pastangų. Tai loterija kaip institucija ir yra šios gana fantastinės idėjos manifestacija realybėje. Aišku, ji negali išsipildyti visiems, nes tai tiesiog neįmanoma ekonomiškai.. Aš apie kažką tokio ir bandžiau užsiminti, kai sakiau, kad idėjos nebūtinai manifestuojasi tiesiogiai.
Čia šiaip toks poetinis nukrypimas.. Bet gal visa mūsų civilizacija ir yra mūsų kolektyvinės sąmonės sugeneruotų idėjų susidūrimas su fizikiniais realybės apribojimais?
Ne visiems, ir ne pilnai - dėl to sutariame. Aš tik sakau, kad jei jau yra idėja, tai galų gale kažkas atsitiks realybėje, kas bus arba bandymas tą idėją įgyvendinti (nebūtinai sėkmingas), arba bandymas apie ją kalbėti, arba bandymas ją užginčyti, ar bent pasišaipyti. Bet kažkas tikrai įvyks.
Last edited by Vilius on 2025-04-03 14:51, edited 1 time in total.
Ok, tai manau, kaip ir radai atsakymą į savo klausimą:
Vilius wrote: ↑2025-04-03 13:59Jei sutariame, kad praktiškai visiems realybės reiškiniams egzistuoja su jais susietos idėjos žmonių galvose (ir ant popieriaus, ar kitur).. Tai ar galime bandyt pereiti prie priešingo teiginio: kad visos idėjos, kurios kyla mūsų galvose, galiausiai randa kažkokį būdą manifestuotis realybėje?
Reiškia ne, teiginys yra neteisingas.
O jei pamirši arba partrenks automobilis užsisvajojus? Tada galų gale taip nieko ir neatsitiks. Bus viena iš daugelio idėjų, kurios atsirado ir išnyko niekaip nesimaterializavusios.