provincijus wrote:Aš tai stengiuosi šio žodžio rimtose šnekose iš vis nevartoti, nes visokiausi religingieji jį supranta labai jau pagal save. Pagal juos maldai dievobaimingai sudėtos rankos ir žvilgsnis nukreiptas virš horizonto jau yra dvasingo žmogaus išskirtiniai požymiai, o su tuo net pati kažin ar sutiksi. Kiekvienam konkrečiam atvejui yra daugybė kitų žodžių, - protingas, išmintingas, mąslus, filosofiškas, prie meno ir pan.Julia wrote:kLAUSIMAS SKEPTIKAMS: kaip suprantate dvasinguma?
Daznai zhmogus, paklaustas, kas yra dvasingumas, negali pasakyti, nors jaučia. Man taip pat sunku suformuluoti ishsamu, ishlaikanti skeptiku kritika, atsakyma. Bet pabandysiu.provincijus wrote:[KLAUSIMAS JULIAI: kaip pati supranti dvasingumą?
Pradžiai pacituosiu Rytų Išminčius:
“Vieno išminčiaus paklausė: kaip atrodo edelveisas?
Šis atsakė, kad nežino, nėra jo matęs,
bet jeigu jį kur nors pamatys, būtinai žinos, kad tai edelveisas.
Taip ir su dvasingumu: negali apibrėžti, bet žinai, kad tai jis”.
1. Dvasingas žmogus - kuris turi „akis ne akyse, o širdyje".
2. Dvasingumas - tai vidine rega, vidine girda, vidine lyta apčiuopiama aukščiausioji tikrovė.
3. Dvasingumas - priešingybė vartotojiškumui.
4. Dvasingumą dar galima apibrėžti kaip "visa palaikančią būties esenciją, kuri yra nedaloma į lytis, nesudogminama, nuolat kintanti ir nepagaunama primityviais hedonizmo tinkleliais".
Tačiau šventumas ir dvasingumas ne visai sutampa.
"Šiandien žodžiai „dvasia“ ir „dvasingumas“ sekuliariam, empiriniais rūpesčiais užsiėmusiam žmogui skamba juokingai; jie erzina, kelia pasidygėjimą arba pašaipą ir „padorioje draugijoje“ prilygsta keiksmažodžiui" ( skrynia.lt)