Svetimas wrote:Šias sąvokas <niekas, viskas> žmonės įsivedė stebėdami juos supantį pasaulį. Juk reikėjo kažkaip išreikšti, apibūdinti kokio nors daikto ar dalyko kažkur nebuvimą arba tai, kas yra aplinkui?
Na o tai kas yra tas "buvimas", "nebuvimas", "aplinkui"? Kaip tai susiję ar išplaukia iš materijos? Protono būtis nėra paties protono savybė. Stebėdami vieno atskiro protono savybes niekaip neprieisime išvados, kad turėtų būti dar ir kitas protonas, be to visiškai identiškas pirmajam. Arba kad iš viso tas protonas turėtų būti. Na, kaip žmogus nevaldo savo paties gimimo.
Ar patiriam Dievą? Ar Dievas paliko savo "treką"? Taip, ir dar kokį.
Nagi, nagi. Papasakok detaliau apie tai.
Gal ir galima sutikti, kad pasaulio viduje viskas vyksta savaime, natūraliai ir automatiškai pagal tam tikrą pakankamai gudrų algoritmą. Bet pats pasaulio ir jo algoritmo egzistavimas nėra nei natūralus nei savaime suprantamas. Būtų daug natūraliau, jeigu iš viso nebūtų nieko. Patį pasaulį galime priimti niekaip kitaip, tik kaip stebuklą ar dovaną.
Ar tikrai priežastys/pasekmės yra logikos sritis?
Nežinau, logikos specialiai nestudijavau. Bet ar ne dauguma loginių konstrukcijų skamba būtent taip: "Jeigu <priežastis>, tai <pasekmė>"?
Vertinant tokį samprotavimą logikos požiūriu, jis yra klaidingas, mat išties mes žinome krūvą faktų kas po ko vyksta: spiriam kamuolį, tuomet jis ima judėti.
Kažkodėl nematau jokių problemų su logika. Fizikos veikimą suprantu taip: stebim įvairius vienas po kito vykstančius įvykius. Po vienų įvykių atsitinka įvairūs skirtingi įvykiai, po kitų - visada tie patys. Pastaruoju atveju įtariam esant kažkokį dėsningumą, gamtos dėsnį (indukcija). Suformuluojam prielaidas, prisimenam ankstesnes išvadas (abdukcija) ir loginių operacijų pagalba gaunam naujas išvadas (dedukcija). Gaunam teoriją, kuri, manom, paaiškina stebimą dėsnį. Bet nė vienos fizikos teorijos atitikimas realiam dėsniui nėra įrodomas. Fizika yra teisinga tik tiek, kiek joje yra matematikos. Kiekviena teorija yra tik (kol kas) nepaneigta hipotezė. Pavyzdžiais/eksperimentais teiginį galima tik paneigti, įrodyti ne. Kamuolio spyrimo ir jo tolesnio judesio ryšys bus priežastis-pasekmė tol, kol kas nors nesugalvos būdo, kaip kamuolį paspirti taip, kad jis liktų stovėti vietoje. Tada hipotezę apie galimai egzistuojantį dėsnį arba visai atmesime, arba ankstesnei teorijai ieškosime papildymo, paaiškinančio, kodėl naujuoju būdu kamuolys nejuda.
Tačiau geroji naujiena būtų ta, kad ne viskas, ko neįmanoma įrodyti, neegzistuoja. Yra pakankamai pagrindo manyti, kad logika yra ne tik teorijoje, bet ir pačioje gamtoje, gamtos dėsniai yra ir veikia, o fizikos teorijos pakankamai gerai juos paaiškina.
tai, kad pasaulyje vykstantys reiškiniai turi priežastis/pasekmes, dar niekaip nepagrindžia paties pasaulio priežasties būtinumo. Kitu atveju, mums reikėtų klausti ir apie Dievo priežastį.
Gal ir būtų galima. Tik apie meta-pasaulio meta-logiką ir meta-dėsnius neturim absoliučiai jokių žinių, todėl bet kokie svarstymai būtų gryna spekuliacija. Kažką jausti galim tik apie pasaulio ir meta-pasaulio ribą, t.y., Dievą. Tik ką nors konkretaus apie jį pasakyti (ar jis yra, jei taip - tada koks, kur, asmuo/ne asmuo), o tuo labiau kažką įrodinėti irgi negalime. Visi teiginiai apie Dievą - tik palyginimai, asociacijos, metaforos, t.y., Dievas yra ne fizikų, o poetų tyrinėjimo objektas.
Visai gali būti, kad aš nežinau ką tu vadini "Dievu". Tada tu gali man paaiškinti kaip tu šią savoką supranti ir kaip ji susijusi su informacija?
Na, kodėl aš? Visų teologinių sistemų potekstė yra ta pati. Dievas - pakankamai elementari sąvoka. Kaip čia aptakiau išsireiškus, kad vėl Nomado iš pusiausvyros neišmuščiau... Dievas yra Pasaulio projektas/projektuotojas, algoritmas/programa/programuotojas, Pasaulio kodas/genomas, Pasaulio kaip meta-daikto informacinė dedamoji. Na, tai, ką teigia bet kuris idealizmas - svarbiau pasaulio idėja, o ne jos realizacija. Kaip kuria žmogus - pirma sugalvoja, kad droš šaukštą, o tik po to jį išdrožia. Nepradeda gi atsitiktinai kažką drožinėti ir tik netyčia gaunasi šaukštas. Gal ir galima sakyti, kad čia veikia natūralioji atranka - tas, kas išsidrožė šaukštą - geriau maitinosi ir turėjo geresnes galimybes išlikti, bet paties drožimo proceso tai nenusako. Idealistai skiriasi nuo materialistų prioritetų sudėliojimu, atsakant į pagrindinį filosofijos klausimą - pirma kiaušinis, po to višta. Kas yra kiaušinis - vištos genomas, kodas, algoritmas, pagal kurį atsiranda višta. Dievas - Pasaulio Kiaušinis.
