Apie konstruktyvius ginčus:
Rudnosiukas aiskina Ežiui logikos pagrindus:
Žinai, Ežy, yra toks mokslas logika, jis parodo, kuris is mudviejų protingai mąsto, kuris kvailai. Mokslas tai visiskai nesudėtingas.
Stai tu, Ežy, pavyzdžiui, sakai, kad "ne", o as manau, kad "taip". Ir iš esmės tarp mūsų nuomonių tėra labai neesminis skirtumas.
Sakysim, tai, kad tu sakai "ne", prieštarauja mano pasakymui "taip".
Taigi tavąjį "ne" galima būtų traktuoti kaip "ne taip", o mano pasakymą "taip" galima būtų paversti į "ne taip", priešinant jį tavajam "ne". Taigi, turime dvi nuomones - "ne taip" ir "ne ne taip".
Dabar iš tavo teiginio "ne taip" automatiškai kyla klausimas - tai kaip?
Ir čia tau tenka savo teiginį paaiškinti ilgesne konstrukcija - "Taip, bet ne taip, kaip taip". O manąjį "ne taip" galima paaiskinti konstrukcija "ne taip, kaip ne taip". Taigi matai, jog manasis "taip" įgauna apibendrintą reikšmę ir priartėja prie tavojo "ne".
Jų reikšmės tampa paralelines, taigi sakydamas "ne", tu, Ežy, prieštarauji pats sau, ir nerodyk čia dantų.
Apie nekonstruktyvius ginčus:
... o Ežys atsakė:
- o aš su rudais ir storais nediskutuoju!