Žinai, mano tėvai sode pažiūrėjo, kur čia patogiausia šulinį būtų įtaisyti, bakstelėjo pirštu ir iškasė - vandens pilna. O kaimynai vedėsi visokius ekstrasensus, ir tuščia. Taigi praktikoje pasitvirtino būdas rasti vandenį pagal tai, kur patogiau būtų turėti šulinį, o ne pagal tai, kur lazdelė rodo.
Reikėtų atlikti eksperimentą - kažkokioje vienoje vietoje vedžioti tokį burtininką, ir kas kelis metrus daryti gręžinį - gal ten po žeme ištisai vanduo, juk tuomet pataikymas šimtaprocentinis. Neeiliniai teiginiai reikalauja neeilinių įrodymų.
Vandents paieškos lazdele
Šis "veikimo" būdas aiškinamas rankų judesiais, kaip ir švytuoklė. Kartą teko bendraut su vienu tokiu ekstrasensu, akivaizdžiai ranka judina tas savo virgules ir žmones juokina.
[quote] požeminių vandens srovių ieškojimo būdą su dvišake medžio (tiksliai nepamenu, kokio) šakele [/quote]Naudojama vysnios dvisake sakele.Nezinau,pasakos tai ar ne,bet,statydamas nama,mano dede(pakankamai skeptisko poziurio zmogus) naudojosi butent vysnios sakele.Pati maciau,kaip vysnios sakele gan smarkiai nulinko zemyn.Toj vietoj dabar sulinys.
P.S.: dede nekviete jokiu ekstrasensu ir pats jais netiki(kaip ir as),sakeles pats taip pat nelenke-nebutu tikslo (praktiskas zmogus,ieskantis vandeningesnes vietos),nes jam reikejo tiksliai zinoti,kur geriausia kasti sulini.
P.S.: dede nekviete jokiu ekstrasensu ir pats jais netiki(kaip ir as),sakeles pats taip pat nelenke-nebutu tikslo (praktiskas zmogus,ieskantis vandeningesnes vietos),nes jam reikejo tiksliai zinoti,kur geriausia kasti sulini.
Ish shito pavyzdzhio visishkai nematyti, ar pasirinkta vieta buvo vandeningesne uzh kitas.wildHoney wrote: Naudojama vysnios dvisake sakele.(...) Pati maciau,kaip vysnios sakele gan smarkiai nulinko zemyn.
Apskritai, matau du variantus:
1. Shakele pati savaime buna traukiama prie zhemes - ta ishtirti galima, pvz, pasigaminus sverta, kurio vienas petys butu ish vyshnios, o kitas ish kitokios medzhiagos; jis turetu pasvirti shalia esant vandeningai vietai.
2. Vandeningas klodas kazhkaip paveikia pati ieshkotoja, del ko jis nesamoningai palenkia shakele. Shi dalyka ishtirti zhymiai sudetingiau, nes tektu pasinaudoti tokia jautria aparatura, kaip encefalografas ir pan.
Gal dar variantu kas pasiulys?
Pirmiausia reikia sužinoti, ar tikrai yra sąryšis tarp požeminių vandenų ir to žmogaus su šakele - galbūt pasirodys, kad net neapsimoka atlikti jokio tolimesnio eksperimento.Vajezus wrote:Gal dar variantu kas pasiulys?
Jei statistika pasirodo esanti vandens ieškotojų lazdelėmis naudai, manau, reikėtų atlikti tokį tyrimą - užrišti akis ir pažiūrėti kas bus tuomet. Esmė lygiai ta pati kaip ir su grybavimu: patyrę grybautojai daugiau grybų prirenka dažniausiai intuicijos dėka - juk smegenys apdoroja gerokai daugiau informacijos, nei mes jos apdorojame sąmoningai, tai yra, paprasčiausios statistikos būdu įgyjamas gebėjimas atskirti tas vietas, kuriose yra daugiausiai šansų surasti grybų, ir visa tai vyksta nesąmoningai. Tas pats gali būti ir čia - galbūt šiek tiek kitokia žolės spalva - skirtumų sąmoningai nepastebime, bet smegenys visa tai "mato".
Kitas tokios intuicijos pavyzdys būtų žodžių nežinomoje kalboje išskyrimas. Paprastai kai kalbame tarpų tarp žodžių nėra (todėl atrodo, kad mums nežinoma kalba kalbantys usieniečiai šneka labai greitai). Tačiau 20 minučių pasiklausius tokios kalbos, ir vėliau vardinant atskiras frazes, žmogus gali atskirti, ar tai tos kalbos žodžiai, ar ne (pavyzdžiui, du sujungti žodžiai ar žodžio dalis). Bandydami sąmoningai atrinkinėti žodžius užtruktume gerokai ilgiau. (http://www.sciencedaily.com/releases/20 ... 065626.htm)
Kitaip sakant, pasąmonėje gali vykti labai sudėtingi statistiniai skaičiavimai. Tas pats gali būti su vandens ieškojimu - vietos, kuriose daug šansų atrasti vandenį, gali būti randamos tiesiog intuicijos dėka - kaip kokie grybai ar atskiri žodžiai nežinomoje kalboje. Vienintelis klausimas - kokie tokio atrinkimo kriterijai? Užrišę akis galėsime suprasti, ar tie kriterijai matomi, ar ne. Kaip jau sakiau - gali būti tiesiog šiek tiek kitokia žolės spalva. Sąmoningai į tokius skirtumus tiesiog nekreipiame dėmesio.
Ateonai
Sutinku visu 100%!!!
Ka tik kazhka panashaus pats norejau pasakyti.
Kadangi vandens ieshkoma tikrai ne aplink ezherus o dykumose ar bent jau toli nuo matomo vandens - tai pagal zhemes spalva ar menkiausia zholele tikrai gali 90% buti tikram kad radai vandens.
Beje manychiau kad kadangi zheme virsh vandens sluoksnio yra shlapesne - tai ir oras bus kiek shlapesnis o tai galima pajausti kvepuojant.
Sutinku visu 100%!!!
Ka tik kazhka panashaus pats norejau pasakyti.
Kadangi vandens ieshkoma tikrai ne aplink ezherus o dykumose ar bent jau toli nuo matomo vandens - tai pagal zhemes spalva ar menkiausia zholele tikrai gali 90% buti tikram kad radai vandens.
Beje manychiau kad kadangi zheme virsh vandens sluoksnio yra shlapesne - tai ir oras bus kiek shlapesnis o tai galima pajausti kvepuojant.
Nežinau ar galima atpažinti uosle, manau, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar tai neturi nieko bendro su regėjimu. Visgi uoslė pas žmogų labai prasta.Moshiah wrote:Beje manychiau kad kadangi zheme virsh vandens sluoksnio yra shlapesne - tai ir oras bus kiek shlapesnis o tai galima pajausti kvepuojant.
Tebunie. Tam reiktu padaryti keleta grezhiniu aplink kiekviena tokiu budu ishkasta zhulini ir pazhiureti, kur vandeningasis sluoksnis aukchiau. Tik va problema - niekas to nefinansuosAteonas wrote: Pirmiausia reikia sužinoti, ar tikrai yra sąryšis tarp požeminių vandenų ir to žmogaus su šakele - galbūt pasirodys, kad net neapsimoka atlikti jokio tolimesnio eksperimento
P.S. Man asmeniškai toks reiškinys atrodo neįtikėtinas. Gyvūnai jaučia artėjantį lietų, kadangi galbūt tai turi įtakos jų išlikimui - evoliucijos būdu atsiranda instinktas reaguoti į tam tikrus, net labai silpnus gamtos pokyčius. Kaip pas žmones galėjo atsirasti instinktas jausti vandenį po žeme, neįsivaizduoju. Tarkime, jis švaresnis ir visa kita, mažiau žmonių miršta nuo tokio vandens, taigi, greičiau jį gebantys susirasti individai turi daugiau šansų išgyventi. Tačiau kyla toks klausimas: nuo kada žmonės pradėjo kasti šulinius? Ar pakanka laiko esminiams pokyčiams? Ar toks kriterijus pakankamas natūraliąjai atrankai vykti? Juk žmonės pradėjo gyventi sėsliai dar labai neseniai, o nuolat keliaujančių medžiotojų gentys vandens po žeme neieškotų - kokio gylio duobę galima išrausti su pagaliuku ir gabalu titnago? 
Reiškia, požeminio vandens ieškojimas/radimas evoliucijai jokios įtakos neturėjo. Visa tai greičiausiai cirkas. Nors, jei kas nors kastų šulinius kasdien, galbūt ir įgytų tam tikrų gebėjimų.
Reiškia, požeminio vandens ieškojimas/radimas evoliucijai jokios įtakos neturėjo. Visa tai greičiausiai cirkas. Nors, jei kas nors kastų šulinius kasdien, galbūt ir įgytų tam tikrų gebėjimų.Na natūralioji atranka, manau, čia niekuo dėta. Greičiau kažkokius didžiajai daliai žmonių neturimus, neįgimtus sugebėjimus priskirčiau kažkokiems tai genetiniams pokyčiams. Na pvz. kada koks nors žmogus užauga nenormaliai aukštas arba turi genealią atmintį arba neįprastai gerą regėjimą ir panašiai.
Čia jeigu kalbėsime kad esmė yra ne toje vytelėje, o ją laikančiojo savybėse. Be abejo, tokie atvejai yra itin reti (kiek mes žinome antžmogių ar genijų), tačiau nėra neįmanomi.
Tokie reti, kad neįtikėtina jog anksčiau kaimuose taip paplitęs vandens radimo būdas būtų galimas paaiškinti kokio nos senolio išskirtiniais (antgamtiškumas čia nė prie ko) gebėjimais, tačiau kaip pati galimybė - kodėl gi ne?
Čia jeigu kalbėsime kad esmė yra ne toje vytelėje, o ją laikančiojo savybėse. Be abejo, tokie atvejai yra itin reti (kiek mes žinome antžmogių ar genijų), tačiau nėra neįmanomi.
Tokie reti, kad neįtikėtina jog anksčiau kaimuose taip paplitęs vandens radimo būdas būtų galimas paaiškinti kokio nos senolio išskirtiniais (antgamtiškumas čia nė prie ko) gebėjimais, tačiau kaip pati galimybė - kodėl gi ne?
O tas tūlas Saganas toje Visų Skeptikų Enciklopedijoje daugiau nieko apie tai nerašo?Ateonas wrote:Kodėl gi ne... Tačiau kiek tai tikėtina?Shiori wrote:kodėl gi ne?
Nes iš dabartinės informacijos, kiek perskaičiau šioje temoje, "kiek tai įtikėtina" galima pasakyti ir apie jo pamąstymus
